smailus

smailùs, -ì adj. (4) 1. Lex82, R, Sut, I, K, M, LL62,232, Rtr į galą smarkiai sulaibėjęs; pršn. bukas: Smailùs galas baslio, t. y. nusmailytas J. Šernų smaĩlūs snukiai Žln. Dantes kai kiškio smaĩlūs Plš. Pempelės y[ra] labai gražus nutaškotas kiaušinelis, dideliai smailiù galeliu Sd. Pasiėmiau iešmą tokį smaĩlį Všv. Smailùs peilis kiaurai lenda Nv. Po glebnų [rožės] lapelių smailūs akstinai P.Vaičiūn. Žmogutis sublogęs, smailia barzdele, įdubusiomis, gudriomis akimis Pt. Trankiai kaukšėjo smailūs jos batų kulniukai rš. Kad smaili skruzdynai, būs gili žiema Tl. Užlėkė ant to kalno – ale labai smailus, nutūpt nėr kur, lekia žemyn BsMtI141. Smailioji pošepšė LBŽ. Jos nosiukė tokia riesta ir smailutėlaitė rš. Smailusis galas N. Jeigu visi trikampio kampai yra smailūs, trikampis vadinasi smailusis rš.

smaĩliai adv. KII147,196, Rtr; Sut: Krauk smaĩliai kūgį, vidurį primyk Erž. Smailių̃ smailiáu LKKVII183. smailỹn adv.: Reikia stirtą smailỹn nuleisti Ėr. ║ I prk. žvarbus: Kad pučia smailùs vėjas, lyg durte duria Jnšk.

2. prk. skvarbus, įžvalgus, aštrus: Visur lenda smaĩlios akys Jnš. Labiausiai tos jo smailios lygu ylos akys atstumdavo kiekvieną LzP.

smaĩliai adv.: Ana akimis mirkčio[ja], kad smaĩliai matytumei J. Ko tu teip smaĩliai veizi į muni? Skd. ║ nuovokus: Jaunikaitis smailaus proto brš.

3. prk. pašaipus, kandus, įgeliantis: Elzės lūpos krustelėjo, matyti, norėdamos vėl kokį smailų žodelį tarti, bet buvo valios sulaikytos Pt.

smaĩliai adv.: Jis atsakė piktai ir smailiai šyptelėjęs rš. Profesorius smailiai nusijuokė rš. ║ sąmojingas: Smailus pasakymas Rtr.

4. prk. skardus, aukštas, plonas (apie balsą): Smailùs tas balsas – eina par galvą Krš. Jis dar smailesniu balsu sušuko rš. 5. R, MŽ prk. įsiteikiantis, prisimeilinantis: Meiliais ir smailiais žodeliais smaigstyti Žem. Sūnau, tegul tavęs nepajudina gražūs ir smailūs žmonių žodžiai A.Baran. 6. prk. viliojantis, gundantis (apie akis, žvilgsnį): Anie smailiomis akimis veizd į mane ir nor mane paimti J. Pasakavo, ka užrašė namą jai už smailiàs akis Rd. Anos akys y[ra] smaĩlios – greitai galia privilioti Trk. Mergaitės akelėmis svaidė į Stepą meilias ir smailias žižilpas Žem.

smaĩliai adv.: Jonis smailiai veiza į Katrę Skd. Taip žiūr smaĩliai į tą bobą kaip katinas Krš. Velniškai smailiai žiūri į ją kaip driežas į gegužę LzP. Gaspadorius smailiai žiūri į jo mergikes Žem. ║ godus: Vaikai smailiomis akutėmis lydėjo kiekvieną iš vežimo keliamą ryšulėlį Pt.

smaĩliai adv.: Jis taip smailiai žiūri į šokančias merginas, net seilė varva Jnš.

7. Slnt smalsus: Ir ana y[ra] smailì, visur lenda Ms. Kad tu visur toks smailùs ir kiši savo nosį Akm. Toks smailùs – visur lenda, teiraujas Rdn. Būt vyras, ale smailùs kaip merga Skdv.

smaĩliai adv.: Taip smaĩliai paklausė, ka nusijuokiau Pvn. Par smailiai ieškai palinksminimo M.Valanč. Pradėjo svetimos šalys apei lietuvių tautą smailesniai jautoties S.Dauk.

8. SD128, Q361, CII117, R, I, K, Jrb linkęs smaguriauti, stalgus: Smaĩlų katiną vykėk, mušk J. Smailì kiaulė verpas pro tvoras, lenda J. An valgio smailùs Gmž. Avys yra didžiai smaĩlios: kad į javus pajunksta, nebegalima nupratinti Klp. Tas vaikas toks smailùs – visus puodelius išlaižo Kal. Smailùs ant obulų Slnt, Ms, Als. Karvė pusę katilo išėdusi batvinių: žinai, gyvolis – smailùs daiktas Eig. Vyrai pri uogų, kompotų smailesnì kaip mergos Krš. Jau tokia smailì an tų uogienių, ka neklausk Jnš. ^ Visumet smailiasis šuo nasrus išdega Plt.

smaĩliai adv.: Taip smaĩliai žiūrėjo – įdėjau tos uogynės DūnŽ. Bajoras kepurės neturi, ant arielkos smaĩliai žiūri JD32. Ilgai jis vaikščiojo aplink stalą ir smailiai žiūrėjo į slyvas rš.

9. I mėgstantis pasimeilinti, aistrus, geidulingas: Mano vyras labai smailus prie moters J. Jis smailùs ant mergų KI86. Vaikis pry mergų smailùs Šv. Siutęs vyras – an bobų smailùs Rdn. Dvare gyveno jaunas ponaitis, neapsakomai smailus prie jaunų merginų LzP. Kur bernytis dailus, ant mergyčių smailus KlvD170. Rožė – toji būtų daili, ant vaikinų labai smailì JV20. Smaili kaip Goželikė ant bernų LTR. 10. turintis polinkį, potraukį ką daryti: In darbo smailus Gmž. Ji ant šokių smailì Vdžg. Didis godulys buvo, nenorėjo pinigų pypkei išleisti, bet rūkyti buvo smailus rš. Smailus klausyties S.Dauk. Kur mergytė daili, ant šokimo smailì JV1053. Tę tu gausi mergužę dar geresnę už mane, ant darbelio spartesnę, ant miegelio smailesnę KlvD60. 11. linkęs vaginėti, graibštus: Smaili merga Yl. 12. patrauklus, magus: Orielka yr smailus daiktas Plt. Koks smailus daiktas obuolys J. 13. jautrus, sudirgintas: Seno žmogaus nervai smailūs Vrn. 14. gobšus, nedoras: Puikauja piktasis iš geidulio širdies savo ir smailus šlovin bluznijantį priš Dievą Mž523.

◊ smailùs dáiktas (díegas) smalsuolis: Jauni vaikai – smaĩlūs diegaĩ Ll. Jauni vaikai – smailì daiktaĩ Prk.

smailùs liežùvis

1. apie galėjimą daug plepėti: Smailus jo liežuvis kaip meletos, prisišneka jis visur J.

2. apie mokėjimą geliančiai, pašaipiai, piktai kalbėti: Turi smaĩlį liežùvį – durte duri žmogų Krš. Suimti smailiaĩs liežùviais BŽ178.

3. apie mokėjimą įsiteikti, prisimeilinti: Jis kaip lapė savo smailiu liežuviu mokėdavo prie jo prisiplakti V.Mont.